
Būti dula – būti visada švariu baltu lapu.
Tuščiu, ir tuo pačiu pilnu. Pasiruošisiu kas kart ištraukt iš savo žinių šulinio tai, kas reikalinga.
Kas reikalinga Jai – Deivei, nešančiai savyje Naują gyvybę.
Būti dula – būti tylia, stebinčia akim, pavirstančia į Pilną būtybę, kuri šalia, duodanti tai, ko Deivei trūksta. Ir vėl išnykt…
Būti dula – nešti savyje Paslaptį gimties, visų ir kiekvienos, dalintis su pasauliu energija Šventa ir tyliai tyliai megzt kamputyje bangavimą jūros gelmių.